slėpininkas

slėpiniñkas (-inỹkas) sm. (2) slėptuvė, slaptavietė: Romas išsitraukė iš slėpininko tarp malkų geroką pluoštą prirašytų lapelių rš. Turi kur slėpinyką išsikasęs po šiaudais, ne kitaip! rš.